- ančiakys
- ančiakỹs sm. (3b) Ds, Grž (3a) žr. antakis: 1. Laimė, kad į ánčiakį (ne į akį) teko, būtų likęs be akies Rk. Jam añčiakius sopa Pg. Rauko ánčiakius – piktas Š. Jo labai dideli ančiakių̃ plaukai Ds. 2. Akys mėlynos, ančiakiaĩ juodi Grž. Mergaitė juodais ančiakiaĩs Š.
Dictionary of the Lithuanian Language.
